Mindaugo Vorutos pilis galėjo stovėti Anykščių pakraštyje

Archeologas Gintautas Zabiela, ilgamečiu Šeimyniškėlių piliakalnio tyrimu vadovavęs, teigia, kad čia galėjo stovėti legendinė Mindaugo Vorutos pilis, kurioje 1251 m. įvyko lemiami įvykiai, nutiesę kelią Lietuvos didžiajam kunigaikščiui karūnos link. Apie atradimus ir senovės kvapą pasakojo LRT.lt.

„Pjaunant rąstą, išgulėjusį ten 700 metų, pasklido labai aiškus pušies sakų kvapas. Tai kvapas iš tolimos praeities – kaip gali nenustebinti“, – prisiminė archeologas.

Versija, kad Vorutos pilis stovėjo Šeimyniškėlių piliakalnyje, Anykščių pakraštyje, atsirado dar tarpukariu. Tuomet rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis pakvietė archeologą Eduardą Volterį, kuris iškėlė šią hipotezę. Vėliau mokslininkai ir entuziastai versiją nagrinėjo, bet įrodymų trūko.

G. Zabiela Šeimyniškėlių piliakalnyje tyrimus pradėjo 1990 m. ir tęsė 16 metų. Tai vienas išsamiausių piliakalnių tyrimų Lietuvoje. Nors istorinių šaltinių trūksta, daugybė faktų – istorinių, archeologinių, toponiminių – patvirtina, kad Voruta galėjo būti būtent čia.

„Lietuvių pilys dažniausiai būdavo įvardijamos pagal vandenvardžius, pavyzdžiui, Vilnius – nes Vilnelė, Kernavė – nes Kernavėlė. Šeimyniškėlių piliakalnio apačioje teka du upeliukai – Vorelis ir Volupis. Tikėtina, kad Vorutos pavadinimas istorijos tėkmėje pasimetė, bet Vorelio vardas padeda įminti šią mįslę“, – aiškino mokslininkas.

Apie Vorutą žinome iš Hipatijaus metraščio, kuriame aprašytas 1251 m. įvykis, lemdėjęs Mindaugo kelią karūnos link. Tais laikais Mindaugas kovojo su sūnėnais Tautvilu ir Gedvilu. Po Vorutos pilies apgulties istorija pakrypo būsimam karaliui palankia linkme.

„Iki Vorutos Mindaugas traukėsi, po Vorutos – sutvirtėjęs – pats puolė“, – sakė G. Zabiela.